Lietuvoje, sekančioje Centrinės Europos pavyzdžiu, pamažu įgauna pagreitį ekologiškos statybos koncepcija. Tam tikra prasme tai yra savotiškas grįžimas prie ištakų, atsimenant laikus, kai būstui statyti buvo naudojamos vien tik natūralios medžiagos – molis, akmuo, šiaudai, stiklas, medis. Tačiau, jei protėviai tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, mūsų karta ekologiškumo siekia sąmoningai, pasitelkdama tam naujausias technologijas.
Energiškai efektyvūs pastatai
Itin energiškai taupūs – pasyvieji – pastatai projektuojami taip, kad paliktų kuo mažesnį ekologinį pėdsaką aplinkoje. Tokio pastato tūrio vienetui pakanka vos apie 10 % energijos, suvartojamos daugumos kitų energiškai efektyviais laikomų pastatų. Nemažą vaidmenį čia vaidina ir labai apgalvotas pastato projekto išdėstymas pasaulio šalių atžvilgiu – taip, kad kuo daugiau natūralios saulės šviesos ir šilumos patektų į vidų savaime.
Siekiant priartėti prie pasyviojo namo standarto, nuo 2018 m. visų naujų gyvenamųjų namų projektai privalo būti ne žemesnės kaip A+ energinio naudingumo klasės, o tai gana sunku pasiekti nepasitelkus ekologiškos energijos iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo ir geoterminės šilumos. Ir kalba čia jau ne vien apie privačius gyvenamuosius namus, bet ir apie daugiabučių pastatų projektus, į kuriuos vis labiau įtraukiami vieni ar kiti ekologiški sprendimai.
Kuo ekologiškesnis pastatas, tuo labiau jame skatinama naudoti alternatyvius energijos šaltinius bei aukščiausios kokybės, vietoje gaminamas statybines medžiagas. Vietinės ne tik pigesnės už atsivežtines, bet ir turi mažesnį ekologinį pėdsaką – joms atgabenti sunaudojama mažiau kuro ir taip mažiau teršiama aplinka.
Ekologiškumo galima siekti daugeliu būdų
Lietuvoje daugiausia galimybių pasistatyti ekologišką namą iš medienos, presuotų šiaudų ar vietinės gamybos mūro. Svarbu, kad mediena tokiam pastatui būtų perkama iš atsinaujinančių ūkių, šiaudai – išauginti ir paruošti statybai nenaudojant kenksmingų priedų, o plytos ar blokeliai – pagaminti iš vietinio molio.
Termoizoliaciniam ekologiško pastato sluoksniui specialistai rekomenduoja naudoti medžio plaušo plokštes arba pagal ECOSE technologiją pagamintą mineralinę vatą. Klojant stogus – difuzines izoliacines plėveles, gaminamas iš perdirbtų medžiagų. Net patalpų sienoms jau galima pasirinkti ekologiškas, aukštoje temperatūroje iš susmulkintų šiaudų presuotas pertvarų plokštes, visiškai pakeičiančias gipskartonį.
Fasadų apdailai šalies rinka jau siūlo visiškai perdirbamas (o reiškia – ir ekologiškas) medžio ir plastiko kompozito dailylentes, pluoštinio cemento plokštes, terminiu būdu apdorotą medieną, natūralų akmenį, klinkerį arba net… metalo lakštus.
Ne tik išorei, bet ir vidaus apdailai
Lietuvoje vis labiau plinta ne tik gamtai draugiškos statybinės medžiagos, bet ir ekologiškos vidaus apdailos priemonės. Čia ir gipso ar molio sienų tinkas bei dekoratyvinis glaistas, kuris, turėdamas antistatinių savybių, nepritraukia dulkių, neskleidžia į orą lakiųjų organinių junginių, bei yra atsparus pelėsiui. Nepraranda paklausumo ir sienų apdaila keramikinėmis bei akmens masės plytelėmis, o neekologiškus vinilinius tapetus vis dažniau pakeičia ekologiški popieriniai, neišskiriantys į patalpas ftalatų.
Paviršiai gali būti dažomi ekologiškais, iš kazeino (pieno proteino) ir natūralių žemės ar molio pigmentų gaminamais dažais, kurių sudėtyje nėra jokių konservantų ir biocidų.
Grindims vis populiaresnė tampa natūrali medinė danga, alyvuota linų ar kitų augalų aliejais. Tai gali būti natūralios medienos arba jos kompozito grindų lentos, parketas arba ekologiškas, neturintis sudėtyje melamino ar tirpiklių, laminatas. Ir sienoms, ir grindims idealiai tinka kamštinio ąžuolo – medienos, turinčios savo pirminės formos atmintį – dangos. Tokia danga, beje, pasižymi ir idealia šilumos varža, todėl dažnai naudojama vaikų kambarių apdailai, kur svarbu ir šiluma, ir galimybė lengvai išvalyti susitepusius paviršius.
Sandariems ir šiltiems langams gaminti ilgai naudotas plastikas jau užleidžia savo pozicijas kokybiškai medienai ir tampa pigios vidutinybės simboliu. Ekologiški mediniai langai (kaip, beje, ir durys) impregnuojami linų sėmenų pagrindu pagamintais impregnantais, gruntuojami, dažomi ar lakuojami vandens pagrindu pagamintomis medžiagomis, kuriose nėra jokių kenksmingų medžiagų.
Vienokia ar kitokia mažesnės aplinkos taršos siekianti priemonė jau yra gerai, bet užvis geriausia, kai šios priemonės yra taikomos kompleksiškai. Tuo ir užsiima ekologiškus pastatus projektuojantys specialistai: pagal užsakovo pageidavimus jie parenka medžiagas, kuriančias idealią ekologiško namo visumą, kurios kiekviena detalė yra apgalvota ir sertifikuota aplinkosaugos specialistų.
Ekologiškumas – investicija į mūsų ateitį
Taip, ekologiškumas dažniausiai reiškia geresnę kokybę, o geresnė kokybė paprastai reiškia ir didesnę kainą. Tačiau jei atmesime egoistišką šio momento siekį atsipirkti kuo pigiau ir pažvelgsime šiek tiek toliau į ateitį – sakykim, kol gims ir išaugs mūsų vaikai, ‑ gali tapti aišku, kad tai nėra pernelyg didelė kaina už tai, kad jie išaugo sveiki ir stiprūs.
Iš šio požiūrio pažvelgus, jokia investicija nepasirodys didelė. Juolab kad dalis jos grįžta ne tik tokiu efemeriniu pojūčiu, kaip laimė žiūrint į savo sveikus vaikus, bet ir visiškai apčiuopiamais įspūdingais skaičiais, parodančiais, kiek taupus ekologiškas pastatas per 5‑15 metų sutaupo savininko išlaidų šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir kitoms didžiąją namų biudžeto dalį suryjančioms reikmėms.
